Atmosferos drėgmė

Atmosferoje esantys vandens garai sugeria, atspindi ir išsklaido Saulės spinduliuotę, dėl to mūsų planetoje yra tinkama gyventi temperatūra.Atmosferos drėgmė (vandens garai, krituliai) perneša energijos perteklių horizontaliai iš tropinių sričių į poliarines platumas arba vertikaliai į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Nuo vandens garų kiekio atmosferoje prikauso debesodaros procesai, vadinasi ir kritulių susidarymas. Be to vandens garai turi įtakos atmosferos ir Žemės paviršiaus temperatūriniam balansui. Vandens garai sugeria ilgabangę spinduliuotę, kurią spinduliuoja Žemės paviršius, ir dėl to patys tampa spinduliavimo šaltiniu. Dalis vandens garų spinduliuotės pasiekia Žemės paviršių. Todėl naktį Žemės paviršius ir atmosferos paribio sluoksnis mažiau atvėsta.^[1]

Absoliuti drėgmė apskaičiuojama pagal formulę:

${\displaystyle AH={m_{w} \over V_{net}}.}$

Čia ${\displaystyle m_{w}}$ yra vandens garų masė, ${\displaystyle V_{net}}$ – bendras vandens ir oro santykis